priekopnis

príekopnis sm. (1) 1. NdŽ pusrūsis, kamara alui laikyti: Atnešk pieną iš príekopnio Mrj. 2. Klt žr. priekopnia: Bėgo kiškis par príekopnį ir par priepriekopnį (greitakalbė) Lb.